- peikštus
- péikštus, -i adj. (1, 3) NdŽ, peikštùs, -ì (4) Skp jautrus, opus: Miežis péikštus labai (pabuvęs drėgnoje vietoje, greit nustoja daigumo) Sl. Péikštus arklys (kuris greit sulysta) Sl. Mūsų karvė peikštì žiemos Šmn. Šitas vaikas peikštùs: ne bet koks valgis jam tinka ir sunkiai dirbt negali Šmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.